Kiekviena skirtingo amžiaus žmonių grupė susiduria su įvairiomis problemomis, tačiau viena problemiškiausių grupių yra jaunimas, kurių problemos ir iššūkiai visuomenėje laikomi nesibaigiančiais. Dažna jauno žmogaus problema yra asmeninių, socialinių ir darbinių įgūdžių stoka, kuri lemia ir visus kitus jaunuolių patiriamus sunkumus, tokius kaip nedarbas, išankstinis pasitraukimas iš švietimo sistemos, negebėjimas aktyviai ir efektyviai įsitraukti į visuomeninius procesus. Būtent dėl šios priežasties kokybiškas jaunų žmonių praktinių įgūdžių ugdymas Lietuvoje yra itin svarbus.
Socialinių, darbinių bei asmeninių įgūdžių stokos pagrindinis elementas yra šeima, kuri per mažai dėmesio skiria vaiko socialiam lavinimui ankstyvame amžiuje. Paauglystės ir jaunystės etape tėvai vaikus kontroliuoja, o ne moko, todėl jaunas žmogus jaučia įtampą, kas sukelia atvirkštinį jauno žmogaus atsaką, tai yra maištą prieš visuomenės keliamus reikalavimus. Kalbant apie mažiau galimybių turintį jaunimą ir neaktyvų jaunimą, dažnu atveju šeimoje jiems nėra pateikiamas saugus ir tinkamas pagrindas reikiamiems įgūdžiams ugdytis, jaunuoliai negauna tinkamo pavyzdžio ir grįžtamojo ryšio, todėl susiduria su didelėmis socialinės integracijos problemomis.
Mokykloje jauno žmogaus kompetencijų ugdymas priklauso formaliai aplinkai, kuri ne visada užtikrina vienodas sąlygas, patirtis. Keliami per aukšti reikalavimai, neatsižvelgiant į jaunuolio individualius gebėjimus. Mokykloje jauno žmogaus asmeninių, socialinių bei darbinių įgūdžių stokai įtakos turi ne tik formalūs ugdytojai, bet ir bendraklasiai, kurie nevengia atstumti ir tyčiotis iš bendraklasių, kurie neatitinka jų numatytų lūkesčių. Jauną žmogų supanti aplinka atlieka bene svarbiausią vaidmenį socialinių įgūdžių raidos procese. Jaunystės periode tampa svarbi aplinkinių nuomonė, todėl, jeigu jaunuolio aplinka nėra tinkama, rodanti neigiamą pavyzdį, jaunuolis ima elgtis netinkamai, įgyja žalingų įpročių, tampa nemotyvuotas, neaktyvus ir užsidaręs. Dažnais atvejais tai lemia jaunų žmonių pasitraukimą iš švietimo sistemos, nedarbingumą bei apatišką požiūrį į visuomenėje vykstančius procesus.
Remiantis oficialiosios statistikos portale skelbiama statistine informacija, galima pastebėti, kad 2021m. nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo skaičius procentais sumažėjo nei buvo 2020m., tačiau vis dar yra didesnis nei buvo ankstesniais metais. Dėl šios priežasties NEET ir MGT jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo užtikrinimo poreikis vis didėja.
Mūsų projekto vykdomos veiklos suteiks vienodas galimybes NEET ir MGT jaunimui ugdyti ir stiprinti asmenines, socialines ir darbines kompetencijas, reikalingas pozityviai integracijai į darbo ir švietimo sistemas. Skatins jaunus žmones spręsti kylančias kasdienias problemas ir įgalins savarankiškai veikti. Motyvuos nuolatiniam mokymuisi ir asmeniniam, socialiniam bei praktiniui tobulėjimui.